site: kaminu valymas, ventiliacijos valymas, kaminkretys
į pradžią
 
 
 
 
 
 
 


 

Medienos paruošimas kūrenimui

Kūrenimui labiausiai tinka sausa mediena. Norint turėti gerai išdžiūvusios medienos, jums reikės ją perkrauti iš vienos vietos į kitą ne rečiau kaip kartą per metus – spygliuočių medieną; kartą per dvejus metus – jei kalbama apie lapuočių medieną, tad turite parūpinti pakankamai vietos. Tokiu budu išdžiovinę, turėsite tinkamai paruoštą medieną kūrenimui. Tik pakankamai išdžiūvusi mediena degdama neišskiria teršalų (neužteršia kamino).

 

Skaldymas ir džiovinimas

Rąstai pjaustomi į trinkas, trinkų ilgis turi atitikti židinio, krosnies ar kitokios pakūros ilgį.
Po to, kai malkos suskaldomos į pliauskas - jos džiovinamos. Džiovinama gali būti:
•    lauke krūvose po atviru dangumi, sukrautos į rietuves ar kūgius
•    po stoginėmis ar rietuvėse
•    specialiuose įrenginiuose ar priestatuose (malkinėse).
Malkos iš sausuolių po to, kai jau suskaldytos, gali būti deginamos ir nedžiovintos.

 

Malkiniai medžiai kertami žiemą, kai mediena sausesnė (medžio lastelienoje mažesnė vandens koncentracija). 

 

Lapuočių malkos

Ąžuolas, Uosis, Guoba, Vinkšna, Klevas, Skroblas

 

Be jokios abejonės tai pačios kaitriausios malkos. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros.

 

Šios malkos sunkiai skyla (išskyrus uosį), ilgai džiūsta, sunkios net ir išdžiūvę. Jos dega net ir žalios, tačiau patariama kūrenti tik sausomis, nes visos malkos, o ypač ąžuolinės turi nemažai dervų. Degant šlapioms malkoms dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėsdina metalą, dėl ko katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus. Taip pat teks dažnai valyti kaminą.
Paruoštas malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima be nuostolių laikyti labai ilgai: uosį, skroblą 3 – 4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puviniams. Sausas uosines malkas kartais užpuola kinivarpos, kurios labai didelės žalos malkoms nepadaro, neskaitant to nepatogumo, kad malkose atsiranda kinivarpų susmulkintos medienos - medžio miltų, kurie byrėdami šiukšlina.

 

Beržas, juodalksnis, lazdynas


Nuo senų laikų beržinės malkos - vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Juodalksninės malkos šių trūkumų neturi, bet jų kaloringumas šiek tiek mažesnis.
Iš lazdyno pagamintą medžio anglį senovėje naudodavo dūminio parako gamybai.

Ir beržinės ir juodalksninės malkos labai gerai skyla, o lazdyno dažniausiai ir visai skaldyti neprireikia. Visos šios malkos suskaldytos greitai džiūsta, tačiau, kol nėra sausos, greit pūva, todėl net ir plonesnes reikėtų perskelti, kad jos greičiau džiūtų. Džiovinti reikėtų gerai vėdinant. Puviniui ardant medieną labai smarkiai mažėja malkų kaloringumas.
Ypač sunki ir tanki yra senų ruplėtų beržų priekelminės dalies mediena, o jei sunki, vadinasi ir kaitri. Tik viena bėda – šios beržo dalies kaladės baisiai sunkiai skyla. Mediena šioje vietoje būna plaušuota ir susisukusi.

 

Mažesnio kaloringumo lapuočių malkos

Baltalksnis (Alksnis), Drebulė, Liepa, Tuopa, Ieva

 

Visos šios malkos dėl mažesnio kaloringumo priskiriamos III kaitrumo grupei, tačiau ir šios malkos yra gan populiarios, nes yra pigesnės ir turi kitų gerų savybių. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos puviniui yra gan atsparios.

 

Jei malkinės stogas prakiuręs ir pro plyšį bėga lietaus vanduo, tai net per vieną vasarą toje vietoje baltalksninėse malkose gali įsiveisti puvinys. Šių malkų neverta laikyti ilgiau kaip du metus nes vėliau mažėja jų kaloringumas dėl saveikos su ore esančia drėgme.
Drebulė yra kaminų valytoja. Vienas iš nedaugėlio būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas, tai sukūrenti pilną pakūra sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai. Drebulinės malkos šį darbą atlieka bene geriausiai taippat (bulviu krakmolas,bulviu lupenos sausesnes). Bent jau žymiai geriau už pirktinius miltelius

 

 



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti