Krosnių kuras.
Krosnių kuras. Malkos pagal kaitrumą skirstomos į labai kaitrias – ąžuolines, skroblines, beržines, kaitrias – uosines, juodalksnines, pušines, vidutinio kaitrumo – eglines, mažai kaitrias – drebulines, gluosnines, liepines. Vertingesnis yra kamienas nei šakos. Papuvusi, plukdyta mediena yra mažai kaitri. Juo drėgnesnė mediena, juo mažiau kalorijų.
Pradinis medienos drėgnumas (proc.)
1. Visžalis ąžuolas – 100
2. Ąžuolas – 99
3. Uosis – 92
4. Klevas – 91
5. Beržas – 89
6. Guoba – 84
7. Bukas – 80
8. Gluosnis – 71
9. Eglė – 70
10. Pušis – 67
11. Maumiedis – 66
12. Tuopa – 65
13. Liepa – 57
14. Juodoji tuopa – 50
- Džiovinimo laikas, mėn. Drėgnumas, proc. (malkos 50 cm kaladėmis)
- Pradinis drėgnumas 70
• Po 3 mėn 40
• Po 6 mėn 28
• Po 12 mėn 20
• Po 18 mėn 14
Medienos kaitrumas
Mediena Kaitrumo grupė kaloringumas
- uosis, ąžuolas,
- Beržas, klevas, Ι 2000-2500 kcal
- skroblas, guoba
- Pušis, juodalksnis ΙΙ 1800-2000 kcal
- Eglė, liepa,
- drebulė, gluosnis, ΙΙΙ 1500-1700 kcal
- alksnis, tuopa
Degimo procesas. Tai degios kuro dalies jungimasis su oru. Malkos užsidega esant 300 laispnių temperatūrai (pagal Celsijų), anglys – 600. Malkų degimo procesas vyksta, kai temperatūra yra 800 – 900 laipsnių, akmens anglių – 900 – 1200 laipsnių. Kai į pakurą patenka per daug oro, ji atšąla. Jei oro per mažai, degimas ne pilnas, dūmai juodi. Vandens garai išeina per dūmtraukį, o jei dūmtraukio sienelės šaltos (per platus dūmtraukis), vanduo sėda ant dūmtraukio sienelių, dūmtraukio plytos irsta, pagelsta net iš išorės. Apie 85 – 90 proc. kuro pirmiausia virsta dujomis ir tik 10 – 15 proc. sudega kietu pavidalu. Dujos – tai anglis ir vandenilis. Kai kurios akmens anglies rūšys ir malkos dega ilga ugnimi, todėl pakura turi būti aukšta. Kitaip dujos atšąla ir išeina per dūmtraukį nesudegusios. 1 kub. m. oro esant 0 laispsnio temperatūrai sveria 1,233 kg., 20 laipsnių temperatūrai – 1,205 kg., 100 laipsnių temeratūrai – 1,13 kg., 150 laipsnių temperatūrai – 1,086 kg. Todėl dūmai kyla, o dūmtraukis siurbia. Vienam kg malkų sudegti reikia 6 – 8 kub. m. oro. Malkas į pakurą reikia pakrauti iš karto. Virš malkų turi būti apie 300 mm oro tarpas. Baigiantis kūrentis, sumažėja reikiamo oro kiekis, todėl galima pridaryti dureles, sumažinti paduodamo oro kiekį į pakurą. Karštiesm dūmams reikia daugiau vietos, todėl pirmo ir paskutinio kanalų plotis gali skirtis 2 kartus. Degančią žvakę pastačius prie atvirų pakuros durelių, galima patikrinti dūmų trauką: jei žvakė užgęsta – per daug traukia, todėl reikia pridaryti užkaišą. Išeinančių dūmų temperatūra turi būti apie 100 laipsnių, kad nesikondensuotų vanduo. Juo drėgnesnės malkos, juo smulkiau reikia skaldyti. Pakurai nenaudoti žibalo, benzino. Švarus oras įšyla greičiau, todėl patalpą reikia vėdinti. Balta degimo spalva ir gaudesys pakuroje – per didelė trauka. Geltonai auksinės spalvos liepsna – trauka normali.
Krosnių naudojimo veikimo koeficientas (n. v. k.). Tai naudingai panaudoto šilumos kiekio santykis su visu sunaudotu šilumos kiekiu. Naudingai panaudota šiluma – tai šiluma, atiduota patalpai, o sunaudota šiluma – tai šiluma, gauta deginant kurą. Krosnis negali visos šilumos atiduoti patalpai, nes dalis šilumos kartu su dūmų dujomis išeina pro dūmtraukį, dalis lieka kure, subyrėjusiame į pelenę, ir dalis šilumos nuostolių atsiranda dėl nepilno kuro degimo. Šildymo krosnių n. v. k. būna apie 0,6 – 0.7, atvirų židinių – apie 0,2 – 0,3, židinių su kasetėmis – apie 0,8 – 0,89. Plonasienės krosnys įkaista greičiau. Uždarius užkaišą, mažiau išeina šilumos, todėl didesnis n. v. k.
|
